Rugpjūčio 2 dieną Prancūzijos miestelyje La Roche baigėsi penkias dienas trukęs bluegrass muzikos forumas, laikomas didžiausiu Europoje. Tai ne tik 40 koncertinių pasirodymų didžiojoje scenoje bei miestelio gatvėse ir aikštelėse, o taip pat ir aplinkiniuose miesteliuose. Tai 35 grupių iš 12 Europos šalių ir 5 JAV žvaigždžių koncertai, renginiai vaikams ir jaunimui, meistriškumo pamokos, jam session, folk šokiai (square dance), mugė ir daug visokių atrakcijų, pvz. gatvės muzikos instrumentai vaikams. Svarbiausias forumo renginys – EWOB organizuotas geriausių Europos bluegrasso grupių konkursas, kuriame dalyvavo 12 Europos kolektyvų, kuriuos vertino 12 žmonių komisija iš 9 Europos šalių.

Europos bluegrass grupių konkursą laimėjo mums gerai pažįstama čekų grupė Kreni, kuriai nedaug tenusileido nuostabi veteranų grupė iš Anglijos „New Essex Bluegrass Band“, kurią šiemet pamatysime Vilniuje. Taigi jaunystė šį kartą įveikė patirtį. Trečioje vietoje liko slovakų grupė „Blueland“ ir čekų „Sunny side“. Konkurse grojančios grupės buvo labai įvairios tiek pagal meninį lygį, tiek pagal techniką, tiek pagal bluegrasso kryptį. Vienos jų liko ištikimos klasikai, kitos buvo labai naujoviškos, na, o kitos pasirinko viduriuką. Buvo ir bluegrasso specifikos neatitinkančių grupių (pvz. su būgnininku grojanti „GrassCountry“, labai priminusi mūsų CBSB). Beje, komisijos nepasitenkinimą kėlė tai, kad konkurso grupių pasirodymo laikas buvo labai išmėtytas per visas festivalio dienas ir komisijai tekdavo baisiame 36-40 laipsnių karštyje išsėdėti neatsitraukiant visą dieną. Koncertai baigdavosi nakties metu, o tai kalnų regione šaltas paros laikas. Be to buvome labai toli nuo scenos, o garsas labai silpnas, taigi teko pastoviai lakstyti prie scenos, norint ką nors pamatyti ar išgirsti, nes publika vis užstodavo mūsų „langą“, kurį turėjome VIP zonoje.

Dabar apie festivalio žvaigždes iš JAV. Pirmiausiai reikėtų prisiminti, kad pernai didžioji festivalio žvaigždė buvo Peter Rowan, o šiemet ko gero didysis Bob Jones. Tai kairiarankis smuikininkas ir dainininkas, jodleris, kuriam pasisekė groti su Bilu Monroe, Earlu Scrugsu, Lesteriu Flatu ir „Blue Ridge Mountain Boys“, bei „Blue grass Boys“. Jo nuoširdumas, tikrumas, profesionalumas ir energija, negalėjo nesužavėti, nepaisant solidaus muzikanto amžiaus. Malonu buvo vėl išgirsti ir pamatyti Chrisą Jonesą, kuris labai norėtų pasiekti ir Lietuvą. Na ir pagaliau, visų numylėtinė Carrie Hassler su grupe „Hard Rain“. Dar pamiršau paminėti pirmąją festivalio dieną St. Piere miestelyje girdėtą banjo virtuozą iš JAV Hunter Robertson. Tiesą sakant, buvo nelengva išklausyti valandinį jo solo pasirodymą, nors jis groja puikiai ir labai išradingai.

Visi festivalio dalyviai, išskyrus JAV žvaigždes, gyveno mokyklos komplekse, esančiame ne miestelio centre, taigi jam session, trunkantys iki paryčių, vyko paprastai dviejose vietose – VIP palapinėje prie pagrindinės scenos, arba prie gyvenimo vietos kieme.

Alpių kalnų prieigose esantis miestelis „La Roche Sur Faron“ – senovinis, gražus, nelabai švarus ir nelabai svetingas. Beje, kas būdinga prancūzams, beveik niekas jokia kita kalba nekalba, taigi net vieninteliame esančiame markete susikalbėti buvo gan sudėtingaJ. Tačiau viską atpirko muzika ir kalnai. Kaip sakė vietiniai (su kuriais galėjau susišnekėti) – Tai ne mes esam kalnuose, tai kalnai yra mūsų kieme. Dar niekaip negalėjau suprasti vietinių parduotuvėlių darbo laiko. Didžioji dalis jų tomis dienomis nedirbo iš viso. Taigi teko pasiautėti vietiniame festivalio turgelyje, kuris buvo itin brangusJ.

Bet kuriuo atveju esu labai dėkingas mane pakvietusiam festivalio prezidentui Christopheriui Howardui – Williamsui ir mane į žiuri rekomendavusiam Deniui Shutui. Buvo labai įdomu. Dalį šio muzikinio forumo dalyvių artimiausiu metu pamatysime festivalyje „Vilnius Bluegrass“.

Na, o tai, ką pamačiau aš, galite pamatyti ir Jūs - nuotraukos albume.