Vieno susitikimo istorija.

Daug kas matė ir girdėjo Peterio Rowano koncertą Lietuvoje, Vilniaus rotušėje, festivalyje „Vilnius Bluegrass 2009“, tačiau tikrai ne visi žino jo atvykimo istoriją. Viskas prasidėjo 2007 metų rudenį, kai nuaidėjo festivalio direktorės Jūnės (Jūratės Klovienės) telefono skambutis ir pasigirdo džiugus jos balsas:

- Neatspėsi kur esu – Green Note klube Londone, klausausi Peterio Rowano koncerto, nori paklausyti?

Ir telefono ragelyje išgirdau jo kerintį dainavimą.

Vėliau Jūnei pasisekė pabendrauti su šia Amerikos muzikos legenda, papasakoti Rowanui apie festivalį Vilniuje, paduoti šio festivalio medžiagą. Maestro susidomėjo. Tačiau darbas su jo vadybininkais nebuvo labai lengvas.

Lygiai po metų Jūnė vėl susitiko su Peteriu Rowanu tame pačiame klube, pakalbėjo su jo vadybininku Anglijoje. Tačiau visgi turėjo praeiti dar vieneri metai, kol maestro, pasinaudojęs Europos koncertiniu turu, visgi atskrido į Vilnių.

Iš jo amerikietiškojo vadybininko raiderių susidarė labai griežto ir reiklaus žmogaus įspūdis. Maestro į Vilnių atskrido sirguliuodamas, tačiau labai draugiškai nusiteikęs ir pasiruošęs pademonstruoti įvairiapusišką savo sceninės kūrybos programą, kurioje skambėjo jo paties dainos, liaudies muzika, bluegrasso standartai ir žinoma Bill Monroe kūriniai. Pasirodymo pabaigoje jis pagrojo keletą bluegrass klasikos šedevrų drauge su grupe iš Anglijos „The New Essexs Bluegrass Band“. Publika stovėdama palydėjo didįjį Maestro.

Tačiau tuo susitikimas su Peteriu Rowanu dar nesibaigė. Toliau drauge grojome bare „BoBo“ kuriame vyko jam session. Maestro grojo ir dainavo su visais kas tik jungėsi prie jo. Kitą dieną lankėmės Trakuose, ragavome kibinu, apžiūrėjome Trakų pilį, pasivaikščiojome po Vilniaus senamiestį. Maestro domėjosi lietuvių liaudies muziką, daugiabalsėmis dainomis ir sutartinėmis, todėl išsivežė ir ne vieną šios muzikos plokštelę, maišelį su gintarais ir dar šio to...

Išvykdamas Maestro atrodė patenkintas, dėkojo organizatoriams ir gidėms už rūpestį ir šilumą, žadėjo greitu laiku vėl apsilankyti. Lauksime.

O kolkas dėkojame JAV ambasados Amerikos centrui, kad įgyvendino šį nuostabų Jūnės sumanymą ir padėjo organizatoriams atsivežti Rowaną į Vilnių.